Siame straipsnyje pateikiama info apskritai apie duju kokybe (autorius yra ilgametis Ukio min darbuotojas, o dabar LD darbuotojas):
Pastaruoju metu pasirodo visokių pasiskundimų ir pašnekėjimų dėl dujų kokybės. Neva ji suprastėjo, na, jei ne dvigubai, tai mažiausiai trečdaliu. Kaip yra iš tikrųjų?
Iš tikrųjų, tai Lietuvoje vartojama energija ar energijos ištekliai turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties reikalavimus ir tai yra nustatyta energetikos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Gamtinių dujų kokybės reikalavimai yra reglamentuoti Gamtinių dujų įstatymu ir Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis. Šitų taisyklių XVII skyriuje yra nustatyti gamtinių dujų kokybės pagrindiniai rodikliai: žemutinė dujų degimo šilumos vertė, esant norminėms sąlygoms, turi būti ne mažesnė kaip 7600 kcal/m3, mechaninių priemaišų masė 1 m3 dujų neturi viršyti 0,001 g, dujų drėgnumo rasos taškas neturi būti aukštesnis už dujų temperatūrą, skystos fazės vandens ir angliavandenilių kiekis dujose neleistinas ir dujų temperatūra turi būti ne žemesnė už – 15°C ir ne aukštesnė už 50°C. Tiekimo įmonės, turinčios licenciją verstis šia veikla, privalo užtikrinti, kad vartotojams į pristatymo vietą patiektos dujos atitiktų sutartyje nustatytus dujų kokybės ir slėgio reikalavimus. Dujų tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutartyse, sudarytose tarp tiekimo įmonės ir vartojo, privaloma nurodyti dujų kokybę apibudinančius parametrus. Vartotojai turi teisę reikalauti iš tiekimo įmonės kompensacijos, jeigu tiekimo įmonė neužtikrina dujų ir teikiamų paslaugų kokybės reikalavimų (žr., Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį).
Dujų kaloringumas (šiluminė vertė) buitiniams vartotojams yra pagrindinis kokybės rodiklis. Šis rodiklis, vadovaujantis taisyklėmis, yra nuolatos kontroliuojamas automatiniais užrašančiais prietaisais, kurie yra įrengti pagrindiniuose gamtinių dujų perdavimo (magistraliniuose) dujotiekiuose Šakių ir Kiemėnų dujų apskaitos stotyse. Matavimai atliekami kas valandą ir vykdomi nuolatos. Gauti duomenys yra lyginami su duomenimis, gautais iš Kotlovkos dujų apskaitos stoties, kurioje, gamtinių dujų kokybės kontrolė vykdoma bendrai su AB „Lietuvos dujos“ ir Baltarusijos perdavimo sistemos operatoriumi „Beltransgaz“. Papildomai dujų kokybės kontrolė yra vykdoma Vilniaus dujų skirstymo stotyje. Šiuos matavimus atlieka Nacionalinio akreditacijos biuro akredituota AB „Lietuvos dujos“ kalibravimo ir bandymų laboratorija. Dujų kokybę savo ruožtu taip pat tikrina AB „Achema“ – didžiausio gamtinių dujų vartotojo Lietuvoje laboratorija. Valstybinė energetikos inspekcija, kontroliuoja, kaip tiekimo įmonės laikosi dujų kokybės reikalavimų. Kalbėjausi šiandien telefonu su Violeta Juškevičiene - kiečiausia iš dujas kontroliuojančių žmonių, tai nesenai buvo patikrinti dujų kokybės tyrimai. Inspekcija nustatė.... nieko sensacingo - kad 2009 metų lapkričio mėnesį – 2010 metų sausio mėnesį tiekiamos į Lietuvą gamtinės dujos atitiko nustatytus kokybės reikalavimus ir jokių nukrypimų nuo daugiamečių tendencijų nepastebėta.
AB „Lietuvos dujos“ viešai skelbia dujų kokybės parametrus savo tinklapyje:
http://www.dujos.lt/index.php/dujos-ver ... verte/1629 .
Be šitų tyrimų yra dar keletas niuansų dėl to dujų maišymo:
A. Dujų kokybės pablogėjimą visų pirma pajustų ir triukšmą pakeltų didieji vartotojai - Achema, šilumos tinklų įmonės. Negi kas nors mano, kad tai jie tyliai praleistų? Sakot, jos prijungtos tiesiogiai prie magistralinių dujotiekių o pamaišymą tada atlieka dujų skirstymo sotyse - prieš atiduodami jas į skirstomąjį (miesto) tinklą. Taip, teoriškai įmanoma, bet daug katilinių, tame tarpe ir Vilniaus energijos, Kauno energijos yra prijungta prie to paties skirstomojo tinklo iš kurio tiekiamos dujos ir mažiesiems vartotojams.
B. Dujų maišymas, o ypaš gamtinių dujų - nepraktikuojamas. O ir su kuo jas maišyti - jei su oru - rizika dėl sprogimo pačiame vamzdyne tampa nekontroliuojamai didelė, jei su azotu - taigi tas azotas gaunamas iš oro, jį atšaldant ir atskiriant deguonį - per brangu vienareikšmiai. O ir šiaip - kaip tai turėtų atrodyti - nenutrūkstamu srautu važiuotų dujovežiai užpildyti kokiomis nors kitomis - ne gamtinėmis dujomis ir išsikraudinėti dujų skirstymo stotyse?
))) Lietuvoje per parą, esant šaltam orui, sunaudojama 15 milijonų kubinių metrų dujų. Kaip tokį kiekį atskiest? Kokia įranga tam reikalinga?
C. Ši žiema yra gerokai šaltesnė nei kelios iki šiol buvę, be to, buvo gana didelis vėjas, kaip rodo ir mano praktika - jis labai stipriai įtakojo namo šilumos nuostolius, jiems padengti automatiškai reikia daugiau kuro, galbūt, bet ir dvigubai daugiau
D. Dujų pardavimai šiais metais ir taip - rekordiniai - kam jas maišyti ir dar labiau nustekenti savo tautą? Be to parduotų dujų kiekis, įvertinus nuostolius sistemoje, turi atitikti importuotų dujų kiekį. Importuotų dujų kiekį seka muitinė, nes nuo jų mokamas importo PVM, mokesčiai. Parduotų dujų kiekį seka VMI. Kaip jis atitiktų jas sumaišius per pusę?
E. Visada galima susirasti ir pasisamdyti privačią laboratoriją, kuri atliktų būste gaunamų dujų analizę ir pateiktų išvadas. Juk demaskavus tokio masto aferą galima ant balto žirgo išjoti:)
P.S. O cia jo asmeninis blogas
http://nemunas.livejournal.com/ , galite zmogaus personaliai paklausti jei ka
