Apie mus |  Naujienos |  Mūsų projektai |  Forumas |  Testai |  Kontaktai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2017 Gru 14 19:46



Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
 Rekuperatoriaus srautų balansas ir naudingumo koeficientas 
Autorius Žinutė
Administracija

Užsiregistravo: 2010 Geg 19 23:59
Pranešimai: 226
Sveiki,

Perkeliu čia kelis pamąstymus iš http://www.livinprojects.lt/ dienoraščio, gal kas norės padiskutuoti šia tema.

Cituoti:
Ceslovas
2015/02/12 10:40

Sveiki,
Domiuosi rekuperatoriais, jų naudingumais ir t.t.
Visur yra išpūsti naudingumai, bet mane domina praktiniai rezultatai. Gal galite pasakyti, kokios temperatūros orą išpučia jūsų rotorinis?. Norėčiau sužinoti realų matavimą. Kaip pavyzdį galiu pasakyti pas mane stovi plokštelinis, kuris prie lauko -2, kambary 22, į lauką išpučia +8. T.y. bendras sistemos naudingumas apie 60%. Kaimynas turi rotorinį, prie tų pačių sąlygų išmeta +9. Mano plokštelinio teorinis naudingumas 75%, rotorinio iki 95%, bet realiai gaunasi, kad plokštelinis labiau taupo energiją? :)
P.S. Turiu pasidaręs pakopinį tenų junginėjimą (0,3kW, 0,6kW,0,9kW).Jis jungiasi tik kai lauko temperatūra -14. Šią žiemą 0,3kW tenas buvo įsijungęs 20h, t.y. sudegino tik 6kW. Pernai “sudeginau” elektros tenams už 30Lt. Rekuperatorius įjungtas pastoviai, išsijungia tik savaitaglį, jei nesamie namuose. Kol kas man niekas neįrodė, kad rotorinis atsipirktų lyginant plokštelinio rekuperatoriaus dvigubai mažesnę kainą :)
Cituoti:
Laurynas
2015/02/12 18:59

Deja Domekt serijos įrenginiai turi tik vieną termodaviklį – į vidų paduodamo oro. Taigi pagal jūsų skaičiavimo metodiką pasakyti negaliu. Pasikeičiau filtrus, naudingumas žymiai pagerėjo pradėjo pūsti 1.5-1.8 laipsnio daugiau. Dabar kai lauke 0, viduje 22, pučia 16.8, o tai yra 76 proc. Čia amžina diskusija, kuris mažiau energijos valgo. Jau rašiau, kad sukuriant vienodas laboratorines sąlygas Norvegijoje (regiono nežinau) plokštelinis suvartoja daugiau energijos negu rotacinis. Jei tai buvo tikrinta Oslo sąlygomis, tai vidutinė šildymo sezono T nuo Vilniaus skirasi 1C, kiek pamenu ten šilčiau. Tada šis testas tiktų ir Lietuvai. Beje reikia įvertinti ir įrenginių kokybę, konstrukciją, šilumokaičio dydžius.
Cituoti:
Ceslovas
2015/02/13 08:42

Kai lauke apie 0 laipsnių, į kambarį mano taip pat rodo apie +17, į lauką 9-10. Įdomu, kaip gamykloje skaičiuoja naudingumą. Mano nuomone, reiktų skaičiuoti (rodyti) ne kokią temperatūrą pučia į kambarį, o kokia išmetama lauk, tuomet labai nesunkiai galima paskaičiuoti sistemos naudingumą ir išmetamos energijos kiekį kW, kas ir yra aktualiausia. Į išmetimo vamzdį pats įkišau termometro sensorių. Jei pabandysite, parašykite, būtų įdomu sužinoti rotorinio tikrą naudingumą :)
Cituoti:
Andrius
2015/02/26 18:44

Jei rekuperatorius išmeta daugiau oro nei paduoda į namus, tai gamintojui naudingiau skaiciuoti pagal į namus paduodamą temperatūrą, jei atvirksciau, tai pagal į lauką išmetamą. Vienodas naudingumas negali buti net jei bus vienodi paduodamo ir istraukiamo oro srautai, nes išmetamas iš namų drėgnesnis ir dėl to jo šiluminė talpa didesnė, todėl norint gauti geresnį temperatūrinį naudingumo skaičių, naudingiau skaičiuoti pagal paduodamą į namus. Su entalpiniais ir rotaciniais kur vyksta drėgmės mainai gaunasi mažesnis temperatūrinis naudingumas, nes paduodamas į namus oras garindamas drėgmę “maziau” sušyla. Visais atvejais reikia žiūrėti entalpinį naudingumo koficientą, bet jį sudėtinga pamatuoti. Pas save planuoju įrengti tokį matavimą.

Cituoti:
Andrius
2015/02/26 18:55

Paduodamo ir ištraukiamo į namus oro disbalansą įtakoja ne tik lauko oro slėgis, temperatūra ir drėgmė (tankis) ar rekuperatoriaus filtrų užsikimšimo lygis bet ir vėjo kryptis ir stiprumas, todėl nematuojant paduodamo ir istraukiamo per rekuperatorių oro srauto, nematau prasmės kažkaip lyginti ar skaičiuoti naudingumo koficientą.

Cituoti:
KP
2015/02/27 17:44

Kiek prisimenu, rekuperatoriaus tikslas visad pastato viduje turėti aukštesnį slėgį, kad išorės oras nekeliautu per pastato nesandarumą į vidų. Tad situacija, kuomet rekuperatorius paduoda mažiau nei išmeta – iš principo negalima.

http://www.atpower.eu
Cituoti:
Ceslovas
2015/03/03 09:35

Drėgmė, vakumas ar viršslėgis greičiausiai įtakoja, reiks pabandyt pamodeliuoti. Bet svarbiausias, manau, parametras yra išmetama temperatūra ir srautas, nes atitinkamai tiek pat oro įsiurbiama į namus ir jį reikia sušildyti iki kambario temperatūros. Todėl labai lengvai galima paskaičiuoti, kiek kW išmetame iš namo.

Cituoti:
Andrius
2015/03/03 20:18

Kas nustatė tikslą palaikyti patalpoje viršslėgį? Ar geriau per nesandarumus išeinantis šiltas ir drėgnas oras kuris gali kondensuotis konstrukcijose ir galėjo labiau sušildyti įeinantį orą, ar geriau per nesandarumus patenkantis šaltas ir sausas oras kurio jei nesušildė išmetamas oras tai sušildys šildymo sistema. Šilumos nuostoliai abiem atvejais negerai. Bet žiemą palaikyti idealų slėgių balansą bet kokiu atveju nepavyks, aukščiau bus visada didesnis viršslėgis nei apačioje, todėl jei apačioje idealu, tai drėgnas oras kondensuojasi stogo nesandarumuose, o jei viršuje idealu, tai apačioje vyksta infiltracija… Bet čia kalba apie slėgį, o ne srautą, su srautu gaunasi taip, kad jei paduodi tiek pat kiek ištrauki tai vis tiek per stogą dalis šilto oro išeina ir automatiškai dalis turi įeiti per nesandarumus, jei ištrauki mažiau nei paduoti, tai daugiau išeina per stogą, o likusi patenka per rekuperatorių ir jei ištrauki daugiau nei paduodi tai per stogą jau niekas neišeina, bet apačioje daugiau infiltruojasi. Kuris variantas geriausias?


2015 Kov 03 21:29
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 1 pranešimas ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron